- žieduoti
- 2 žiedúoti, -úoja, -ãvo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. mainyti žiedus tuokiantis: Šiandie tavo mergužėlė žiedúot išvažiavo Niem28. ║ tr. tuokti bažnyčioje: Ejau šliūban, linksma buvau, kai nuejau, dar linksmesnė, tik nuliūdau šliūbely, su berneliu žiedãvo (d.) Vlk. | refl. DŽ: Motriška dar nežiedavusys Šts. ║ tr. sužadėti: Mylimūsius žiedúoju, t. y. sutaikinu, suderinu J. | refl.: Nebžiedúojas, nė[ra] tos mados, metrikinė[je] susirašo i šliūbą dar ema Krš. 2. tr. žymėti specialiu kojos žiedu (paukščius, avis): Paukščiai žieduojami perėjimo ir žiemojimo vietose, migracijų ir šėrimosi metu LTEVIII513. Žieduojama dažniausiai paukščiai, rečiau avys LTEXII515. 3. tr. aplink, žiedu nulupti žievę: Žieduoti verta vaismedžio viršūnę rš. Liemuo ar šakos žieduojami bei užveržiami labai vešliai augantiems, bet nederantiems vaismedžiams rš. | Jie (geniai) mėgsta saldžias sultis ir tam reikalui žieduoja, t. y. padaro horizantalinę arba spiralinę eilę skylučių pušų, eglių, epušių, liepų, beržų viršūnėse T.Ivan. 4. intr. Kos58 žaisti žiedo dalijimą. 5. tr. raityti (plaukus): Žiedãvo plaukus su popieriais, mieste kad buvo Šts. \ žieduoti; apžieduoti; atsižieduoti; nužieduoti; sužieduoti
Dictionary of the Lithuanian Language.